įkalbinti

įkalbinti
įkálbinti tr., įkal̃binti K 1. įšnekinti, įtraukti į kalbą: Įkálbink senį, t. y. įvesk į kalbą, kad kalbėtum J. Viešnia tokia tyli, kad negaliu įkálbinti Š. Tu mane meilingai įkalbinai CI122. Ką aštriai įkal̃binti KI59. Mane neįkálbinsit Vlkv. Kokia ten merga iš jos, rodos, kad kalbėt nemoka: nieks jos neįkalbins Srv. Ilgai tylėjo, bet paskui įkalbinau jį Šlč. Važiavau lauką, važiavau antrą, neįkalbinau jaunos mergelės (d.) Srv. Aš n'įkalbinau savo mergelės JV336. Visą naktelę kaip kalbino, o savo motynėlės neįkalbino JD1177. Jį įkalbino tarydams: „Ką tu čia veiki?“ Ns1851,1. Meilingais žodžiais įkalbino LC1884,2. | refl. tr.: Ir ligonį įsikálbinom Vrn. 2. įvadinti, įkviesti: Įkálbino jis mane į vidų Brt. | refl. tr.: Led jį įsikálbinau, kad užeitų Rm. \ kalbinti; apkalbinti; atkalbinti; įkalbinti; iškalbinti; nukalbinti; pakalbinti; perkalbinti; prakalbinti; prikalbinti; užkalbinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • įkalbinti — įkálbinti vksm. Ilgai̇̃ tylėjo, bet paskui̇̃ įkálbinau jį̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apkalbinti — tr. 1. suderėti, sulygti: Jau bernioką apkalbinau, tik be mėnesio dar neketina eiti [tarnauti] Grž. | refl. tr.: Jis jau apsikalbino tarnaitę naujiem metam Rz. 2. žr. apkalbėti 4: Apkalbintam duok kantrybę JD838. | refl.: Apsikal̃binom kalboms… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkalbinti — caus. atkalbėti 6: Visaip stengėsi atkalbinti nuo tos vargingos kelionės rš. kalbinti; apkalbinti; atkalbinti; įkalbinti; iškalbinti; nukalbinti; pakalbinti; perkalbinti; prakalbinti; prikalbinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drūtas — drūtas, à adj. (3) 1. SD179, SD147, And, Rk, Rsn storas (apie apvalų); prnš. laibas: Kurs ne tęvas, tas drūtas J. Pati laiba, o blauzdos drūtos Krs. O, jis drūtas, net rankomis apimt negalima Žž. Kai toks drūtas sienojas, tai gal abudu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškalbinti — tr. 1. išgauti žodį, prakalbinti: Neiškal̃bina nė daktaras – tylia, ir gana Nt. Led priveikiau ją verkiančią iškalbinti Jnšk. 2. liepti kalbėti: Po vakarienės, iškalbinus vaikus poterius ir amžiną atilsį už močiutės dūšelę, Onytė guldė juos LzP.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kalbinti — kalbinti, ina, ino tr. J; R288, M kal̃binti K, Slnt, Als 1. caus. kalbėti 1; traukti į kalbą, šnekinti: Mane kalbino jauni berneliai Vb. O mergytę marti pasisodino ant kelių ir ėmė ją kalbinti A.Vien. Kalvis vakarienės metu mėgino brolį kalbinti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukalbinti — tr. 1. įtikinti: Nukalbink jįjį, kad nebeitų ant vakaruškų J. Rykštė nukalbins (numaldys) Mrs. 2. pakviesti: Rugių rišt reik iš anksto nukalbint šiemet Švabinskienę Bsg. | refl. tr.: Jis visada gerus darbinykus nuskalbina Lš. kalbinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakalbinti — tr., pakal̃binti K 1. pradėti su kuo kalbą, pašnekinti: Ar tu negali pakalbinti, kad vaikas nurimtų! Lp. O, močiutė, motynėlė, o kas mane tokiais žodeliais pakalbins?! JD1179. Aš jau išdrįsdavau jį pakalbinti rš. 2. pavadinti, pakviesti: Jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perkalbinti — caus. perkalbėti 6: Rūpinosi per savo raštus mus perkalbinti A1884,132. kalbinti; apkalbinti; atkalbinti; įkalbinti; iškalbinti; nukalbinti; pakalbinti; perkalbinti; prakalbinti; prikalbinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prakalbinti — caus. prakalbėti 1: O kas prakalbins, kas priglaus mus tikrus našlaičius – be namų? S.Nėr. Aš drąsesnis – prakal̃binau Nt. Raktužius suskambinsiu, močiutę prakalbinsiu JD761. Viena prakalbino, antra prašnekino, o ši trečia jaunesnioji širdelę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”